ORTODONTINIS GYDYMAS – tai kreivai išdygusių dantų tiesinimas, netaisyklingo sąkandžio bei veido-žandikaulių sistemos vystymosi sutrikimų korekcija ir gydymas bei jų profilaktika.
Kreivi dantys ir blogas sąkandis yra ne tik estetinė problema. Dėl dantų susigrūdimo sunkiau juos valyti, didesnė tikimybė, kad jie suges ar atsiras dantenų uždegimo požymių.
Netaisyklingas sąkandis gali sukelti smilkininio – apatinio žandikaulio sąnario funkcijos sutrikimus (traškesys, skausmas), kramtymo raumenims tenka neadekvatus krūvis. Dėl šių priežasčių gali prasidėti galvos, kaklo, pečių juostos ar net nugaros skausmai. Taip pat dėl netaisyklingo sąkandžio gali būti veido asimetrija, pasunkėjęs kramtymas.
Kad būtų išvengta šių problemų ar laiku pradėtas gydymas, pirmą kartą apsilankyti pas ortodontą rekomenduojama 6-7 metų vaikams. Tačiau pastebėjus, kad sąkandis formuojasi netaisyklingai (nesutampa viršutinio ir apatinio žandikaulio dantų lanko vidurio linijos), grūdasi pirmieji besikeičiantys dantukai, konsultuotis su ortodontu, o kartais ir pradėti gydymą galima ir anksčiau. Tėveliai turėtų atkreipti dėmesį, ar jų vaikas nekvėpuoja pro burną, nečiulpia piršto (čiulptuko reikėtų atsisakyti nuo pirmų dantukų pasirodymo), negraužia pieštuko ir pan., ar nekiša liežuvio tarp dantų rydamas seiles, nes tokie aukščiau paminėti žalingi miofunkciniai įpročiai sąlygoja netaisyklingą žandikaulių formavimąsi.
Ankstyvas ortodontinių problemų ir miofunkcinių sutrikimų diagnozavimas ir gydymas padeda išvengti sudėtingesnių problemų atsiradimo, o gydymas dažnai būna trumpesnis ir paprastesnis.
Geriausias laikas koreguoti blogą sąkandį yra paauglystėje tarp 10-15 metų (mergaitėms tarp 10-13 metų, berniukams 12-15 metų), nes tuo laiku būna intensyviausias augimas, reikalingas norint pasiekti gerų gydymo rezultatų. Tikslus gydymo pradžios laikas parenkamas individualiai konsultacijos metu.
Ortodontinis gydymas taikomas ne tik vaikystėje ar paauglystėje. Suaugę žmonės taip pat gali gydytis ortodontiškai, tačiau, skirtingai nuo vaikų, suaugusiųjų žandikauliai jau nebeauga, dažniausiai būna gydytų dantų šaknų, žandikaulių kaulo tirpimo požymių ar pašalintų dantų. Dėl šių priežasčių skiriasi suaugusiųjų gydymo priemonės, taktika ir laikas. Dažnai suaugusiųjų ortodontinis gydymas būna kompleksinis ir gydymo planas sudaromas dalyvaujant kitų sričių gyd. odontologams. Ypač sunkiais atvejais taikomas chirurginis gydymas – ortognatinė chirurgija. Ortodontinis gydymas yra kompleksinio gydymo dalis prieš dantų implantavimą ar protezavimą.
Ortodontinis gydymas susideda:
- paciento tyrimas, diagnostinių modelių ir rentgeno nuotraukų įvertinimas;
- gydymo plano sudarymas;
- ortodontinio aparato(-ų) uždėjimas;
- kontroliniai apsilankymai (paprastai kas 4-8 sav.);
- ortodontinio aparato nuėmimas;
- retencinis (palaikomasis) gydymas.
Ortodontinio gydymo būdas parenkamas pagal paciento dantų, sąkandžio būklę, amžių ir kitus parametrus.
Ortodontinis gydymas taikomas naudojant:
- išimaus aparatus: ortodontines plokšteles, funkcinius aparatus (individualius, tokius kaip tvinblokas ar standartinius – treineriai), lūpos laikikliai (atstūmėjai) (angl. lip-bumper), ortodontinės kepurės, išorinio tempimo aparatai,
- Neišimami ortodontiniai aparatai (breketų sisitemos, greito plėtimo sraigtai, "Forsus" aparatas ir kt.);
- Taip pat dažnai taikoma skirtingų ortodontinių aparatų kombinacija.
Ortodontinis gydymas plokštelėmis taikomas žandikaulių plėtimui vaikams ir paaugliams. Norint pasiekti maksimalų rezultatą, plokštelę reikia nešioti visą parą, išsiimant ją tik valant dantis ir praskalauti po valgio. Sraigtas aktyvuojamas pacientų tėvelių, o kontroliniai apsilankymai skiriami kas 4-8 sav. Aktyviai plečiant, plokštelė nešiojama iki 1-erių metų, funkciniai aparatai – iki 1,5 metų. Standartiniai funkciniai aparatai (treineriai) nešiojami namuose iki 3 val. dieną ir miegant. Nešiojimo ypatumai gali skirtis dėl žalingų įpročių, sąkandžio patologijos ir kitų individualių savybių.
Fiksuoti aparatai (breketai) yra neišimami ir aktyvuojami apsilankymų metu gyd. ortodonto. Breketų sistemos skiriasi:
- estetika (metliniai, keraminiai, safyriniai);
- lanko tvirtinimo būdu (ligatūriniai, kai lankas prie breketų fiksuojamas ligatūromis – spalvotais guminiais žiedeliais ir beligatūriniais, kai breketai turi lanką fiksuojantį užraktą).
Pakartotiniai apsilankymai gydant ligatūrine breketų sistema skiriami kas 4-8 sav., beligatūrine – kas 6-8 sav.
Vidutinė ortodontinio gydymo breketų sistema trukmė – 1,5 – 2 metai, tačiau ji priklauso nuo gydymo sudėtingumo, individualių kaulinio audinio savybių, dantų šaknų formos ir kt. Taip pat gydytojo ortodonto nurodymų nevykdymas ir nepareigingas lankymasis neproporcingai prailgina ortodontinį gydymą. Gydytojas ortodontas turi teisę nutraukti ortodontinį gydymą dėl blogos paciento burnos ertmės higienos, dažno paskirų apsilankymų praleidinėjimo ir gydytojo nurodymų nevykdymo.
Ortodontinis gydymas pradedamas tik esant puikiai paciento burnos ertmės higienai bei sveikiems dantims.
Viso ortodontinio gydymo metu būtina reguliariai lankytis pas gyd.-odontologą karieso profilaktikai. Dantų kariesas ortodontinio gydymo breketais metu atsiranda tik dėl prastos paciento burnos ertmės higienos (gerai neišvalomos vietos aplink breketus). Rekomenduojama kas 4-6 sav. lankytis pas burnos higienos specialistą, kur ne tik atliekama profesionali burnos ertmės higiena, bet ir išmokoma tinkamai prižiūrėti dantis ir burnos ertmę.
Pasibaigus ortodontiniam gydymui breketų sistema visada naudojami palaikantys aparatai (plokštelės, kapos ar fiksuoti lankeliai), kuriuos reikia nešioti visą parą iki 6 mėn., o po to – naktį. Kontroliniai apsilankymai skiriami kas 6-12 mėn., jeigu reikia -kartojama panoraminė nuotrauka, šalinami protiniai dantys. Suaugusiems palaikomųjų aparatų nešiojimas – ilgalaikis. Nesilaikant gydytojo nurodymų dantys gali pradėti keisti savo padėtį (pasislinkti, pasisukti ir pan.), dėl ko gali tekti kartoti ortodontinį gydymą.